Net šiek tiek padidėjęs kraujospūdis didina silpnaprotystės riziką

Net šiek tiek padidėjęs kraujospūdis didina silpnaprotystės riziką

Ryšys tarp demencijos (silpnaprotystės) rizikos ir hipertenzijos (padidėjusio kraujospūdžio) yra puikiai žinomas. Ką daryti, jei kraujospūdis didesnis nei normalus, tačiau hipertenzija nėra diagnozuota?

Tyrimai parodė, kad vidutinio amžiaus žmonėms, sergantiems hipertezija, yra didesnė demencijos išsivystimo tikimybė.

Bet kas yra “vidutinis amžius”? Koks turi būti kraujospūdis, kad būtų diagnozuota hipertenzija, galinti paveikti žmogaus neurodegeneracijos riziką?

Trijų šalių mokslininkai – Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Vengrijos, – pabandė atsakyti į šiuos klausimus, tyrime, kurio rezultatai paskelbti “European Heart Journal”.

“Ankstesni tyrimai nesugebėjo tiesiogiai ištirti padidėjusio kraujospūdžio ir demencijos ryšio, pakankamai ir detaliai nagrinėjant amžių”, – pažymi tyrimo autorė Jessica Abell iš Prancūzijos nacionalinio sveikatos ir medicinos tyrimų instituto Paryžiuje, taip pat ir iš Londono universitetinio koledžo (UCL), Jungtinėje Karalystėje

Mūsų tyrime, – pažymi ji, – mes galėjome susipažinti su tiriamaisiais, esančiais 50, 60 ir 70 metų amžiaus, ir nustatėme skirtingus asociacijos modelius. Tai turės svarbios įtakos politikos gairėms, kurios šiuo metu naudoja tik bendrąją sąvoką “vidutinis amžius”.

“Padidinta rizika žmonėms nuo 50 metų”

Mokslininkai išanalizavo 8 639 žmonių, iš kurių 32,5 proc. buvo moterys, medicininius duomenis, kurie buvo atrinkti taikant didesnio gyventojų skaičiaus tyrimą: Whitehall II arba “Stress and Health Study”, kuris vykdomas UCL (Londono universitetiniame koledže).

Tyrimas buvo pradėtas 1985 metais, kai tiriamieji buvo sulaukę 33-55 metų amžiaus. Jų kraujo spaudimas buvo matuojamas kas šešeri metai – 1985, 1991, 1997 ir 2003 m. – tai leido komandai pamatyti, kaip bėgant laikui aukštesnis kraujo spaudimas įtakojo smegenų sveikatos būklę.

Iki 2017 m. 385 tyrimo dalyviams išsivystė demencija, o vidutinis amžius, kurio metu tai įvyko, buvo 75 metai.

Analizuodama dalyvių medicininę informaciją, tyrimo grupė pažymėjo, kad tie asmenys, kurių sistolinis kraujo spaudimas (spaudimas apskaičiuojamas širdies dūžiais), – turėjo 130 mm gyvsidabrio (mm Hg) arba didesnį jo kiekį. Sukakus 50-čiai metų, jie turėjo 45 proc. didesnę demencijos riziką nei vyresnio amžiaus žmonės pasižymintys mažesniu sistoliniu kraujospūdžiu.

To paties negalima teigti apie 60-70 metų žmones, ir Abel ir jos kolegos mano, kad taip gali nutikti dėl to, kad tuo metu rizikos galimybė yra trumpesnė.

Nebuvo nustatyta jokio ryšio tarp demencijos ir diastolinio kraujospūdžio, ty. kraujospūdžio, matuojamo, tarp širdies dūžių.

Aukštas kraujospūdis ir “nematomas” insultas

Nacionalinis Sveikatos ir rūpybos kokybės institutas – J.K. – teigia, kad hipertenzija turi būti diagnozuojama, kai žmogaus “kraujo spaudimas, jį matuojant klinikoje, yra 140/90 mm Hg ar didesnis.”

Tuo tarpu Amerikos kardiologijos koledžas (ACC) pataria, kad ši diagnozė būtų laikoma žemesniame lygyje: 130 mm Hg ir daugiau. ACC apibrėžia “normalų kraujospūdį” kaip 120/80 mm Hg.

Naujame tyrime mokslininkai nustatė, kad netgi žmonėms, kuriems nebuvo nustatyta jokių širdies ir kraujagyslių ligų diagnozių, vis dar buvo 47 proc. didesnė demencijos rizika, jei jiems, būnant 50 metų amžiaus, buvo padidėjęs sistolinis kraujo spaudimas.

Mūsų tyrimas, – pažymi tyrimo autorė Prof. Archana Singh-Manoux, – patvirtina žalingus hipertenzijos efektus, vidutiniojo amžiaus žmonėms, galinčius padidinti demencijos riziką, kaip tai teigė ankstesnieji tyrimai.

“Tai taip pat rodo, kad esant 50 metų amžiaus, demencijos rizika gali padidėti žmonėms, kurie padidino sistolinio kraujospūdžio lygį žemiau ribinės vertės, paprastai vartojamos hipertenzijai gydyti”, – priduria ji.

Bet kodėl padidėjęs kraujospūdis kelia neurodegeneracinių būklių riziką? Komanda mano, kad tai gali būti dėl to, jog padidėjęs kraujospūdis gali sukelti “nematomus” insultus, kurie gali pakenkti smegenų baltajai medžiagai ir smegenų kraujotakai (dėl to ir deguonies tiekimui), tačiau gali neturėti jokių pastebimų simptomų.

Dėl to, tokie insulto atvejai yra sunkiau nustatomi ir manoma, kad jie gali padidinti smegenų pažeidimo riziką, žmonėms apie tai nesužinant.

Vis dėlto, Abel teigia, kad “tai yra stebėjimu paremti, gyventojų lygio tyrimai ir todėl šios išvados tiesiogiai nekelia pavojaus atskiriems pacientams”.

“Be to,” tęsia ji “, kyla daug diskusijų apie optimalią hipertenzijos diagnozės ribą.”

 

Geriausias patarimas?

Stebėkite savo širdies ir kraujagyslių sveikatos būklę ir, jei kyla susirūpinimas, nepraleiskite progos atlikti medicininių tyrimų.

“Yra daugybė įrodymų, teigiančių, kad sveiko kraujospūdžio lygio palaikymas yra svarbus tiek Jūsų širdžiai, tiek smegenims, taip pat ir vėlesniam gyvenimui. Kiekvienas, kuris yra susirūpinęs savo kraujospūdžio lygiu, turėtų pasitarti su gydytoju”, – teigia Abel.

 

Šaltinis