Radijo laida

Kviečiame klausytis radijo laidos “SVEIKATOS PATARIMAI”.

Egle_Marciuskiene_megintuveliai_maza

Laidą veda ir kolegas gydytojus šnekina Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė, laboratorijos “Sosdiagnostika” vadovė, gydytoja Eglė Marciuškienė.

* * * * *

Kiekvienais metais krentant temperatūrai išauga peršalimo ligų skaičius: dažniau kankina gerklės skausmai ir sloga, pakyla temperatūra, o neretai iš pirmo žvilgsnio paprasčiausias peršalimas komplikuojasi į plaučių uždegimą. Tačiau vieni žmonės dažniau yra kamuojami peršalimo ligų negu kiti ir dauguma medikų tai sieja su nusilpusiu imunitetu. Apie peršalimo ligas ir imuniteto stiprinimo būdus pasakoja Aušros medicinos centro šeimos gydytoja Renida Liutkuvienė. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

* * * * *

Ekologijos šalininkai dažnai akcentuoja, kad sultis gerti sveika, o gazuoti gaivieji gėrimai yra nuodai. Tačiau atlikti tyrimai parodė, kad sultys ne tik yra mikroelementų ir vitaminų šaltinis, bet ir daug cukraus turintis gėrimas. Visi puikiai žinome, kad padidėjęs cukraus kiekis kraujyje gali būti besiformuojančio cukrinio diabeto požymis. Ar gerti sultis sveika ir kiek jų reikėtų vartoti pasakoja Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos ekspertė, gydytoja diatologė Lina Viniarskaitė. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

* * * * *

Prastai vėdinamose patalpose dažnai ima ašaroti akys, o paskui perštėti gerklę. Šįkart akių ligų gydytoja Lilija Socevičienė papasakos, kokias ligas išduoda ašarojančios akys ir dėl kokių priežasčių net ir sveikos akys gali ašaroti. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

* * * * *

Vaikų nutukimas JAV jau laikomas rimta liga. Naujau­siais ty­ri­mų duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je kas šeš­tas sep­ty­ne­rių – de­šim­ties me­tų vai­kas tu­ri ants­vo­rio, įskai­tant nu­tu­ki­mą. Tokių vaikų kasmet Lietuvoje daugėja. Kokios to priežastys, kaip kovoti su nutukimu ir kokias pasekmes gali sukelti vaikų nutukimas papasakos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų vaikų gastroenterologas, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas, profesorius Liutauras Labanauskas, o Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, gydytoja Dangira Babenskienė apibendrins, kokią riziką kelia vaikų nutukimas ir su kokiomis ligomis jis yra siejamas. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

* * * * *

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai Lietuvoje labiausiai paplitusia kirmėline liga enterobioze arba dar vadinama spalinėmis buvo užsikrėtę daugiau nei 1400 lietuvių, iš kurių 80 proc. vaikai iki 11 metų. Be šios Lietuvoje dažnos yra ir kitos parazitinių kirmėlių – helmintų sukeltos ligos – askaridozė ir ypač nėščiosioms pavojinga kačių pernešama toksoplazmozė bei šunų pernešama toksokarozė. Šios ligos plinta per nešvarias rankas, nuo kurių parazitai patenka į žarnyną. Apie šias ligas bei kodėl nuo kirmėlių būtina patikrinti vaikus ir būtina saugotis nėščiosioms, pasakoja Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos ekspertė, gydytoja Birutė Tarutienė. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

* * * * *

Prieš mokslo metų pradžią gydymo įstaigose padaugėja mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių, besitikrinančių sveikatą, todėl kai kuriose gydymo įstaigose susidaro eilės. Prasidėjus mokslo metams mokyklos reikalauja profilaktinio vaiko sveikatos patikrinimą įrodančio dokumento. Apie tai, kokie sveikatos sutrikimai kamuoja mūsų mažuosius ir paauglius, kokius tyrimus reikėtų atlikti ir kodėl reikėtų kasmet vaikams patikrinti sveikatą pasakoja vaikų ligų gydytoja Daiva Stanislovaitienė. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

* * * * *

Vasarą sporto klubai kviečia pasirūpinti savo kūnu, o Jus vargina kojų nuovargis, paburkę, deformuotos, ryškios kojų kraujagyslės. Nereikėtų į šiuos požymius numoti ranka, o geriau – kuo skubiau ir anksčiau susirūpinti kojų grožiu ir sveikata. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kraujagyslių rekonstrukcinės ir endovaskulinės chirurgijos centro gydytojas Vaidotas Zabulis pasakoja, kaip tai padaryti. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

* * * * *

Vis daugiau lietuvių domisi Rytų medicinos ir netradicinės medicinos paslaptimis. Viena seniausių ir Vakaruose pripažintų – kiniečių išplėtota akupunktūra. Apie akupunktūrą pasakoja gydytojas Marius Marcinkevičius. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

* * * * *

Vienas pavojingiausių hepatitų – tai hepatitas C, nebyliai suardantis žmogaus kepenis. Šiuo virusu užsikrėtęs žmogus net iki 30 metų gali nejausti jokių simptomų, o kai jie pasireiškia, padėti gali būti per vėlu. Ypač pavojinga tai, kad bet kuris iš mūsų gali būti hepatito C viruso nešiotoju, ypač jei iki 1993 m. buvo perpiltas kraujas, atliktos chirurginės operacijos. Kasmet pasaulyje nuo lėtinio hepatito C sukeltų komplikacijų miršta 0,5 mln. žmonių. Lietuvoje kasmet vidutiniškai diagnozuojama apie 50 naujų susirgimų virusiniu hepatitu C, didžioji dalis pacientų vėliau miršta. Lėtinis virusinis hepatitas C pastaruoju metu yra dažniausia kepenų transplantacijos priežastis. Apie tai, kuo pavojingas hepatitas C ir kodėl nuo šios infekcijos reikėtų pasitikrinti, pasakoja Lietuvos infektologų draugijos vicepirmininkas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Laiškonis. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

*  *  *  *  *

Europoje inkstų akmenlige serga 17 iš tūkstančio gyventojų. Medikai skaičiuoja, kad Lietuvoje tulžies akmenis gali turėti apie 400 000 gyventojų, nors ryškūs simptomai pasireiškia ne visiems. Tai rodo, kad inkstų akmenligė yra gana dažna liga tiek Europoje, tiek Lietuvoje. Mokslininkai akmenų formavimąsi inkstuose ir šlapimo takuose sieja su vis prastėjančia mityba ir dėl to sutrikusia medžiagų apykaita arba metaboliniu sindromu. Apie tai, kodėl inkstuose ir šlapimo takuose formuojasi akmenukai, kokias pasekmes jie gali turėti ir kaip apsisaugoti nuo šios ligos pataria Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos ir laboratorinės medicinos katedros docentė Vaiva Hendrixson. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

*  *  *  *  *

Pavasarį pražydus įvairiems augalams prasideda įkvepiamųjų alergenų sukeltų alergijų sezonas. Žiedadulkėms alergiški žmonės paprastai kamuojasi ne tik pavasarį, bet ir vasarą. Tačiau ne visi žmonės žino, kad yra alergiški ir saugosi alergenų, o alergijos simptomus priskiria paprasčiausiam čiauduliui, slogai, akių ašarojimui nuo miesto dulkių ar net peršalimui. Apie tai, kaip atpažinti žiedadulkių sukeltą alergiją arba taip vadinamą šienligę, kokie dažniausi Lietuvoje yra įkvepiamieji alergenai ir kaip apsisaugoti nuo jų, pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytoja alergologė-klinikinė imunologė Laura Malinauskienė [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

*  *  *  *  *

Gamtoje vis dažnesnės erkės. Apie jų platinamas ligas, tyrimus ir skiepus aiškina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Infekcinių ligų klinikos vadovė, profesorė Auksė Mickienė . [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]
*  *  *  *  *

Vis aštriau kylant nutukimo problemoms bei dažnėjant su tuo susijusioms ligoms, daug žmonių atsisako riebaus maisto, mažiau vartoja saldumynų, atsisako kepto maisto. Lietuvoje populiarėja dar radikalesnis maitinimosi būdas – žaliavalgystė, kai visiškai atsisakoma mėsos, žuvies, pieno ir kiaušinių, o maitinamasi tik vaisiais, daržovėmis, sėklomis ir įvairiais grūdais. Apie tai, kuo žalias maistas skiriasi nuo mums įprasto ir kokias ligas gali padėti įveikti žaliavalgystė kalbiname Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytoją, gydytoją Darių Kubilių. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

*  *  *  *  *

Vis daugiau diskutuojant dėl skiepų naudos ir mažėjant skiepijimo apimtimis, Lietuvoje skiepais kontroliuojamų ligų skaičius auga. Dažnesnės žinutės apie neskiepytų vaikų mirtis nuo meningokoko, raudonukės, kokliušo ir kitų infekcijų, kasmetinį erkių antpuolį ar parsivežtas ligas iš egzotinių šalių verčia ne vieną prisiminti apie skiepus. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vyriausias specialistas Giedrius Foktas aiškina apie skiepus: nuo kokių ligų vis tik reikėtų pasiskiepyti ir per daug neklausyti aklos ekologijos puoselėtojų. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

*  *  *  *  *

Kovo 24-ąją minima Pasaulinė tuberkuliozės diena. Nors šia infekcine liga sergančiųjų mūsų šalyje mažėja, tačiau nuo tuberkuliozės vis dar kasmet miršta po kelis šimtus lietuvių, o kasmet suserga – apie pusantro tūkstančio žmonių. Apie tuberkuliozę ir jos pavojų kalba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų filialo Romainių tuberkuliozės ligoninės direktorius, gydytojas pulmonologas Algimantas Tarūta. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

*  *  *  *  *

Įsibėgėjant pavasariui vis daugiau aktyvių ir darbingo amžiaus žmonių pastebi jėgų trūkumą, nuolatinį nuovargį ir dėl to sumažėjusį darbingumą. Dėl chroniško nuovargio kritęs darbo produktyvumas sukelia problemų ne tik darbe, bet ir šeimoje – pykstamės su artimaisiais, kamuoja nemiga ir mieguistumas, esame pavargę ir pikti. Gydytojai teigia, kad laiku neišaiškintos sumažėjusio darbingumo priežastys vėliau virsta rimtomis ligomis. Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, laboratorijos “Antėja” direktorė medicinai, gydytoja Dangira Babenskienė pasakoja apie tai, kodėl sumažėja darbingumas ir kaip jį atstatyti. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

*  *  *  *  *

Pastaraisiais metais Lietuvos gyventojų sergamumas užkrečiamomis ligomis auga ir kasmet sudaro apie penktadalį visų užregistruotų susirgimų. Nors didžiąją dalį infekcinių susirgimų sudaro oru plintančios gripo ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, tačiau pačios klastingiausios yra krauju ir per lytinius santykius perduodamos infekcijos. Žmogaus imunodeficito ar hepatito virusai tūno nebylūs daugelį metų, todėl jais užsikrėtęs žmogus nejaučia jokių simptomų, o kai viskas paaiškėja – dažnai būna per vėlu. Apie dažniausias užkrečiamąsias ligas ir dėl jų gresiantį pavojų kalba Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, profesorius Saulius Čaplinskas. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

*  *  *  *  *

Dažnai išgirdę iš gydytojų, kad būtina operacija, žmonės labai išsigąsta. Bet labiau bijoma ne tiek pačios operacijos, kiek narkozės. Ar reikia bijoti bendrosios anestezijos, kokie dar yra nejautros būdai? Į šiuos klausimus atsako gydytojas anesteziologas-reanimatologas Rimantas Bubulis. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

*  *  *  *  *

Nors oficialiai sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis Lietuvoje mažėja, tačiau tikslios statistikos nėra, o tokios ligos diagnozuojamos vis jaunesniems pacientams. Sifilis, gonorėja ar chlamidiozė nustatomos net nepilnamečiams. Lytiniu keliu plinta ir žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV). Lytiškai plintančios ligos diagnozuojamos net ir nedaug partnerių turėjusiems pacientams. Kad meilė neapkarstų, į klausimus apie lytiškai plintančias ligas ir jų prevenciją atsako laboratorijos “Sosdiagnostika” dermatovenerologas Andrius Vagoras. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

*  *  *  *  *

Virškinimo sutrikimai vargina bene kas antrą žmogų pasaulyje. Netinkama mityba, nuolatinis stresas ir nejudrus gyvenimo būdas didina virškinimo ligų skaičių. Dar blogiau, kai ilgą laiką kamuojantys virškinimo sutrikimai vėliau virsta kepenų pažeidimu ar net onkologine liga. Kokios dažniausios virškinimo sistemos bėdos ir kuo jos pavojingos kalbamės su gastroenterologe, gydytoja Elena Lukaševičiene. Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, laboratorijos “Antėja” direktorė medicinai, gydytoja Dangira Banskienė patars, kokius tyrimus reikėtų atlikti jeigu kamuoja virškinimo sutrikimai. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

*  *  *  *  *

Mirties priežasčių rekordininkai – miokardo infarktai ir insultai – neaplenkia nei Seimo narių, nei paprastų mirtingųjų. Nors Higienos instituto atliktas tyrimas parodė, kad lietuviai labiausiai bijo vėžio, tačiau vis tik daugiau nei pusė lietuvių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų – infarkto ir insulto. Dar blogiau, kai mirtingumas Lietuvoje nuo insulto ir infarkto yra du kartus didesnis nei vidutiniškai Vakarų Europoje. Kodėl lietuvius kamuoja netikėti infarktai ir insultai ir ar įmanoma nuo jų apsisaugoti ar bent jau užbėgti jiems už akių, kalbbamės su Lietuvos širdies asociacijos prezidente, profesore Žaneta Petrulioniene. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

*  *  *  *  *

Dažnai išgirdę iš gydytojų, kad būtina operacija žmonės labai išsigąsta. Bene labiausiai bijoma akių operacijų, todėl neretai akių operacijas pacientai yra linkę kiek įmanoma ilgiau atidėlioti. Nors pacientų baimės yra pagrįstos, tačiau neretai anksčiau padaryta operacija duoda kur kas geresnius rezultatus. Šiandien apie tai, kodėl nereikėtų bijoti akių operacijų ir kaip joms pasiruošti. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

*  *  *  *  *

Po švenčių ir ilgųjų savaitgalių medikai pastebi pacientų su sutrikusiu virškinimu, pilvo skausmais ir apsinuodijimais antplūdį. Apie tai, kaip įveikti pošventinio persivalgymo padarinius kalbamės su mitybos specialiste, gydytoja dietologe Lina Viniarskaite. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

*  *  *  *  *

Gydymas dėlėmis yra žinomas jau seniai, kai kraują siurbiančios ir jį skystinančios dėlės buvo naudojamos ligonio savijautai pagerinti, taip pat apsaugoti jį nuo insulto ar infarkto. Dėlių terapija, kaip netradicinės medicinos būdas, gyvuoja ir šiandien. Apie dėles kalbinu Lietuvos hirudologų draugijos pirmininkę, gydytoją Vandą Kramarauskienę. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

*  *  *  *  *

Kasmet moterims Lietuvoje nustatoma apie 500 gimdos kaklelio vėžio atvejų ir beveik 200 kasmet miršta nuo šios onkolginės ligos. Pagal mirtingumą tarp onkologinių susirgimų gimdos kaklelio vėžys yra antroje vieto po krūties vėžio. Apie tai, kodėl moterims reikėtų reguliariai lankytis pas ginekologą ir kokius profilaktinius tyrimus kasmet atlikti siekiant laiku sužinoti apie gresiantį vėžį, kalbiname Kauno Dainavos poliklinikos ginekologę Neretą Riaukienę. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

*  *  *  *  *

Šaltuoju metų laiku visuomet padidėja peršalimo ligų skaičius – dažniau sloguojame, kostime, pakyla temperatūra. Tai tipiški peršalimo ligų ir gripo simptomai. Tačiau kartais šiuos nepavojingus peršalimo simptomus galime supainioti su klastinga infekcine liga – tuberkulioze. Kostintis, čiaudintis ir sloguojantis žmogus gali platinti pavojingas tuberkuliozės bakterijas autobuse, lifte, vaikų darželyje ar mokykloje. Apie tuberkuliozę kalbiname Kauno klinikinės ligoninės pulmonologę Dalią Steponavičienę. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

*  *  *  *  *

Šįkart su Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidente, gydytoja Dangira Babenskiene kalbėsimės apie tai, kodėl reikėtų apie sveikatos problemas sužinoti kuo anksčiau ir kokie kraujo tyrimai tam labiausiai tinkami. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

*  *  *  *  *

Gruodžio pirmąją minima pasaulinė AIDS diena. Šia progra visame pasaulyje organizuojami renginiai, skatinantys atkreipti dėmesį į plintantį Žmogaus imunodeficito virusą. Šiuo metu mažiausiai vienas iš trijų su ŽIV Europoje gyvenančių žmonių nežino apie savo užsikrėtimą, todėl nežinodami užkrečia kitus. Skaičiuojama, kad Europoje su ŽIV gyvena daugiau kaip 2 milijonai žmonių. Apie tai, kodėl reikėtų tikrintis dėl ŽIV infekcijos kalbamės su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriumi, profesoriumi Sauliumu Čaplinsku. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

*  *  *  *  *

Stiprus imunitetas padeda apsisaugoti nuo virusų ir bakterijų, todėl neretai dėl gero imuniteto galime išvengti gripo ir kitų kvėpavimo takų infekcijų. Apie natūralius imuniteto stiprinimo būdus kalbamės su asociacijos “Žilinčių akdemija” prezidente Danute Kunčienė. Ponia Danutė pataria, kaip rauginti moliūgą ir kodėl peršalus pirmasis vaistas turėtų būti česnakas. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

*  *  *  *  *

Vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių kamuoja gliaukoma. Tai akių nervus pažeidžianti liga, dėl kurios galima apakti. Laidoje pokalbis su akių ligų gydytoja Lilija Socevičiene. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

*  *  *  *  *

Praėjusioje laidoje kalbėjome apie tai, ką daryti susižalojus ir sulaukėme radijo klausytojų klausimų, ar tikrai kaulų lūžių gyjimui nepadeda kalcis. Šįkart plačiau apie kalcį ir labai svarbų vitaminą D kalbiname gydytoją endokrinologę Danutę Skuodytę. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

*  *  *  *  *

Vienas iš daug skausmo sukeliančių sveikatos sutrikimų yra kaulų lūžiai ir įvairios traumos. Gydytojai ortopedai pastebi, kad traumų labai padaugėja iškritus pirmajam sniegui ir susiformavus plikledžiui, taip pat vis trapesni vyresnių žmonių ir vaikų kaulai lūžta nuo kiek didesnio krūvio. Šioje laidoje patarsime, ką reikėtų daryti, kad kaulų lūžiai gytų greičiau. Apie tai kalbamės su Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentu, Anykščių ligoninės vadovu, gydytoju ortopedu Daliumi Vaiginu. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

*  *  *  *  *

Alergiškų žmonių, o ypač vaikų nemažėja. Dažnai net nežinome, kad esame kažkam alergiški, tuo labiau vaikai. Neretai žmonės ieško ligų nesusimąstydami, kad negalavimų priežastis – alergija. Apie vaikų alergijas kalbėsimės su vaikų ligų gydytoju Jonu Pauliuku. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

*  *  *  *  *

Lietuvoje dviems iš dešimties pacientų diagnozuojamas skydliaukės funkcijos sutrikimas. Onkologai vidutiniškai per metus Lietuvoje nustato apie 300 naujų skydliaukės vėžio atvejų. Jeigu Jus kamuoja depresija, prasta koncentracija, lūžinėjantys nagai ir plaukai, sausa oda, raumenų įsitempimas ir nuovargis, tuomet didelė tikimybė, kad  Jūsų skydliaukė serga. Apie skydliaukę ir jos ligas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Endokrinologijos instituto mokslininke, gydytoja endokrinologe Lina Radzevičiene. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

*  *  *  *  *

Atėjęs ruduo atnešė peršalimo ligų bangą: pradėjome dažniau sloguoti ir kosėti. Šiandien šeimos gydytojas Artūras Mockus patars, kaip įveikti peršalimo ligas ir kaip apsisaugoti nuo nereikalingų vaistų vartojimo. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

*  *  *  *  *

Parėjusioje laidoje bandėme įspėti apie cukrino diabeto pavojų ir aiškinome, kodėl svarbu kiekvienam žinoti cukraus arba gliukozės kiekį kraujyje. Šįkart su akių ligų gydytoja Lilija Socevičiene kalbėsimės apie dažniausias akių ligas ir patarsime, kokias daržoves valgyti, kad akys būtų stipresnės. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]

*  *  *  *  *

Apie cukrinio diabeto pavojų pokalbis su Lietuvos diabeto asociacijos prezidente Vida Augustiniene ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų endokrinologu, profesoriumi Antanu Norkumi. [Klausytis / parsisiųsti garso įrašą]