Virškinimo sutrikimai gali baigtis net reanimacijoje

Virškinimo sutrikimai gali baigtis net reanimacijoje

Sveikatos apsaugos ministro Juro Požėlos atvejis, kuomet pacientui besiskundžiant virškinimo sutrikimais buvo diagnozuotas kasos uždegimas (pankreatitas), parodo, kokie pavojingi gali būti virškinimo sutrikimai. Dėl galimų komplikacijų ir sunkios būklės ministrą medikai perkėlė į Santariškių klinikų  Reanimacijos-intensyvios terapijos skyrių.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, gydytoja Dangira Babenskienė tikina, kad įvairius virškinimo sutrikimus sukelia ne tik per riebus keptas maistas, bet ir alkoholis. Pasak gydytojos, ūmų pankreatitą gali sukelti ir kitos ligos, tokios kaip akmenligė ar autoimuniniai susirgimai, tačiau dažniausia ūmaus kasos uždegimo priežastis vyrams – pernelyg didelis suvartoto alkoholio kiekis.

Kaip rodo statistika, lietuviai yra bene daugiausiai alkoholio suvartojanti tauta Europoje, todėl ir kepenų bei kasos pažeidimų atvejų sparčiai daugėja. Atlikus kepenų ir kasos funkcijos kraujo tyrimus kas antram besikreipiančiam dėl virškinimo problemų nustatomi kepenų ir kasos funkcijos sutrikimai. Apie virškinimo sutrikimų pavojų ir diagnostiką plačiau kalbamės su laboratorinės medicinos gydytoja D. Babenskiene.

  • Lietuviai yra bene daugiausiai gerianti tauta visoje Europos Sąjungoje. Sakykite, koks yra alkoholio poveikis visai žmogaus virškinimo sistemai?
  • Apmaudu, kai alkoholio vartojimas net ir ribojant prieinamumą išlieka didelis. Skaidant alkoholį yra išskiriami tam tikri toksinai, kurie žaloja visą organizmą, t. y. organizme kaupiami toksinai, kurie neleidžia atlikti tam tikrų funkcijų, stabdo biochemines reakcijas.

    Bet buvo atliktas bandymas – gatvėje stabdomi žmonės ir į echoskopą panašiu aparatu matuojamas kepenų tankis. Jeigu kepenys riebėja, perauga jungiamuoju audiniu, jų tankis didėja, vadinasi yra tam tikri indikatoriai, pagal kuriuos vertinama ar negresia kepenų cirozė. Aukščiausia kepenų cirozės rizika buvo vertinama 10 balų. Tyrimo metu buvo sustabdyta žmonių, kurie alkoholį vartojo kasdien, bet jų kūno masės indeksas (KMI) buvo artimas normai. Jų kepenų tankis siekė apie 3-4 balus. Tie, kurie alkoholį vartodavo tiktai savaitgaliais, jų rezultatai  taip pat siekė apie 3 balus. Vadinasi, jie kepenis truputį „pakankina“, bet paskui duoda atsigauti. Buvo įdomu, kad žmogus, kurio kūno masės indeksas (KMI) labai aukštas, t. y. nutukęs žmogus, jo kepenų tankis siekė 8 balus. Tai reiškia, kad riebus maistas kepenims ir virškinamajam traktui daro didesnę žalą, negu saikingai vartojamas alkoholis.

  • Tai maistas yra daugelio ligų priežastis? 
  • Tobulėjant technikai, kai žmones pakeitė robotai, žmogaus fizinis darbas ir aktyvumas mažėja, o maisto pramonėje gaminamas maistas priešingai – riebėja ir saldėja, o to reikėtų mažiau. Daug kartų perdirbtas, su konservantais ir cukrumi maistas tampa siaubingas. Taip maisto produktai yra atitolinami nuo mūsų organizmui reikalingų medžiagų. Virškinimo traktui, tokį maistą vis sunkiau suvirškinti.Dėl „juodųjų“ maisto pramonės technologijų maistas yra daug kaloringesnis, vartojama daugiau prieskonių, todėl norime daugiau ir dažniau valgyti. Mažėjant fiziniam aktyvumui, o maistui turint daugiau kalorijų ir energijos, žmonės pradeda tukti.

    Prisiminkime mūsų prosenelius – jie daug dirbo, valgė riebų maistą, bet jis buvo natūralus, mums artimas. Pagalvokime apie saldumynus, mūsų protėviai juos valgydavo tik per šventes, o mes galime valgyti kada norim, kiek norim ir kokių tiktai norime. Taigi, maistas dažnai būna ne draugas, o iš tikrųjų sutrikdo mūsų organizmo veiklą.

  • Ar virškinamojo trakto ligos yra dažnos?
  • Kiekvienas gyventojas yra pajutęs tam tikrų virškinimo trakto sutrikimų ir trumpų negalavimų apsinuodijus. Kas dešimtas žmogus serga virškinamojo trakto ligomis, rodo statistika. Tačiau ne visi žino, kad serga. Kiti bendrinius simptomus, tokius kaip dažnas nuovargis, apetito sutrikimai, nemiga, sumažėjęs darbingumas susieja su nuovargiu darbe: „persidirbau, bus atostogos, pailsėsiu, šitie simptomai praeis“. Tačiau tai jau gali būti virškinamojo trakto ligos simptomai. Jeigu organizmas nepasisavina reikalingų medžiagų, vystosi mažakraujystė, stokojame vitaminų. Tai grandininė reakcija – visos cheminės reakcijos išsibalansuoja ir žmogus gali susirgti visai su virškinimu nesusijusiomis ligomis.
  • Kokie simptomai labiausiai atspindi virškinimo ligas?
  • Pavalgius mes iš karto pajuntame specifinius simptomus – skausmą skrandžio duobutėje arba epigastriume. Gali būti pilvo pūtimas, viduriavimas, užkietėję viduriai, rūgšties jutimas gerklėje, taip pat gali kamuoti bendriniai simptomai – nuovargis, sumažėjęs darbingumas. Kai pajuntame skausmą būdingą šitoms ligoms, tuomet kreipiamės į gydytojus ir ieškome priežasties. Deja, pajutus bendrinius simptomus žmonės neateina, jie bando pralaukti, pailsėti, tačiau noriu pastebėti, jeigu tai tęsiasi ne dieną, ne dvi, būtina kreiptis į gydytojus ir vis tik ieškoti negalavimų priežasties.
  • Kokios yra dažniausios ir pačios pavojingiausios virškinimo sistemos ligos ?
  • Atlikdami kraujo tyrimus laboratorijose pastebime, kad labai dažni kepenų ir kasos funkcijos sutrikimai, žarnyno ligos, t. y. opaligės, ir skrandžio ligos. Žmonės dažnai šias ligas užmaskuoja įvairiais papildais, medikamentais, virškinimą gerinančiais preparatais, tiesiog laukdami: „pavalgiau, man dabar blogai, išgėriau piliulę, šiuo metu suvirškino ir iki kito karto gerai“. Taip nereikėtų piktnaudžiauti, kad ir tą pačią opaligę – gydant galima išgydyti, tačiau delsiant opos perforuoja, pratrūksta ir atsiranda sudėtingos komplikacijos. Opa gali suvešėti, t. y. išsivystyti vėžys, o mes vėžinio susirgimo, nei skrandžio, nei kepenų, nejausime iki tam tikrų stadijų. Pažengusią ligą atrasime, kai vėžinės ląstelės peraugs ar atsiras metastazės į kitus organus. Taigi, nereiktų laukti ir geriau kuo anksčiau išsitirti.
  • Vadinasi, virškinimo sistemos ligos yra tokios pat pavojingos kaip ir širdies-kraujagyslių ar tos pačios onkologinės ligos? Ar vis tik jų yra mažiau?
  • Insultas, infarktas yra ūmus susirgimas, todėl tai gali būti staigi mirtis, kai sustoja širdis ar įvyksta labai platus infarktas. Virškinimo ligų atveju, mes turime daugiau laiko susigaudyti, pasitikrinti ir pasižiūrėti ar nėra tos, ar kitos ligos. Jeigu žmogus kreipiasi laiku, virškinimo ligas „pagauname“, bet būna ir labai uždelstų atvejų, kada padėti sunku. Taip pat pasitaiko itin ūmūs atvejai, kai liga vystosi žaibiškai.
  • Jūs esate laboratorinės medicinos gydytoja. Nuo kokių tyrimų reikėtų pradėti aiškintis virškinimo sutrikimus?
  • Pakitimai kraujyje gali atsirasti, nors jaučiamės visiškai gerai, todėl pasitikrinti sveikatą reikia profilaktiškai, kai jaučiamės gerai ir nėra jokių simptomų. Virškinimo sistema taip pat ne išimtis. Šeimos gydytojas ar kitas medikas turėtų paklausti ir apžiūrėti pacientą, bet tai yra subjektyvu. Pacientas ne visada išsakys skundą, ne visada tiksliai nurodys ką skauda. Tai yra pradinė informacija, ji būtina, bet nėra visiškai aiški ir tiksli.Kraujo tyrimai yra objektyvi informacija. Tyrimai atliekami robotais, analizatoriais, todėl rezultatų neiškreipsi ir juos vertinsi taip, kaip yra. Elementarūs kraujo tyrimai – bendras kraujo tyrimas, kuris gali parodyti ar nėra anemijos, uždegimo. Taip pat laboratorijoje galime ištirti kepenų fermentus ir kasos funkciją, nustatyti hepatitus B ir C, kurie 20-30 metų yra visiškai nebylūs. Kepenų neskauda, mes nieko nejaučiame ir tik atsiradus cirozei arba vėžiui, mes aptinkame, kad to priežastis buvo virusiniai hepatitai. H. Pylori bakterijas būtina išsitirti, nes jos žaloja organizmą. Tik atlikus tyrimus, galima įspėti ligą, rasti priežastį ir atitolinti padarinius. Jeigu randame pakitimų arba yra skundai, be abejo, yra instrumentiniai tyrimai: ir echoskopija, ir gastrofibroskopija, ir sudėtingesni metodai diagnozei patikslinti.
  • Sakykite, kokia yra kepenų funkcija ir kodėl kepenys yra tokios svarbios virškinimo sistemoje?
  • Kepenys yra viena svarbiausių ir pati didžiausia virškinimo liauka. Jos funkcijos apsiriboja ne vien virškinimo sistema, bet ir tulžies rūgšties gaminimu, kuri reikalinga virškinant riebalus. Jos funkcija yra labai svarbi kaupiant bei dalyvaujant vitaminų A, B12, D ir K apykaitoje. Tai labai svarbūs vitaminai. Labai svarbi kepenų funkcija yra organizmo detoksikacija. Kepenys svarbios ir kraujo krešėjimo sistemai. Jeigu sutriks kepenų funkcija, sutriks ir krešėjimo sistema, gali prasidėti kraujavimai, o susižeidus kraujas nekrešės. Vaisiaus kepenys atlieka kraujodaros funkciją, t. y. gamina kraują. Taigi, kepenys turi labai įvairias funkcijas ir be kepenų žmogus negali gyventi.
  • Sakykite, kuo yra pavojingas hepatito C virusas? Jūs trumpai užsiminėte, kad ši infekcinė liga suardo kepenis. Kodėl mes apie tai sužinome per vėlai?
  • Hepatitas C yra pats pavojingiausias virusinis hepatitas. Tai kepenų uždegimas ir mes daugelį metų apie jį nieko nežinome. Užsikrėtimo kelias gali būti labai paprastas – odontologijos kabinetai, manikiūrai, pedikiūrai, ypač dažnai užsikrečiama darant tatuiruotes, didelei rizikos grupei priklauso žmonės, kuriems buvo perpiltas kraujas iki 1994 metų. Žmogus gyvena pilnavertį gyvenimą, tačiau jis gali užkrėsti kitus, aplinkinius asmenis, ir pats sirgti to visai nežinodamas.Kaip ir minėjau, kepenų neskauda. Iš pradžių kepenyse vyksta tam tikri sutrikimai, t. y. kepenų riebėjimas, po to kepenys perauga jungiamuoju audiniu, t. y. kepenų cirozė. Kai sutrinka sveikata, kraujo krešėjimo procesai, vitaminų apykaita, toksinų pašalinimas, kreipiamės į gydytojus, pradedame ieškoti priežasčių ir tada atrandame, kad turime hepatito C virusą. Diagnostika, šiuo atveju, yra labai paprasta – tereikia paimti kraujo mėginį. Labai džiaugiuosi, kad dabar  yra naujų vaistų. Hepatitų gydymas yra ilgas ir sudėtingas, bet pagydyti ir sustabdyti ligą galima, tik ją reikia anksti diagnozuoti.

    Kepenys yra vienas iš organų, kuris labai gerai regeneruoja, t. y. atsigauna. Jeigu kepenų nuolat nevarginsime, duosime pailsėti, prižiūrėsime – kepenys gali atsistatyti. Tai reiškia, kad per vakarėlį padauginai alkoholio, bet juo nepiktnaudžiauji kasdien, tuomet davus kepenims pailsėti, jos atsigaus.

  • Jūs taip pat užsiminėte apie pylori bakteriją. Apie šitą bakteriją yra daug diskutuojama – vieni medikai sako, kad tai pavojinga bakterija, kurią reikia naikinti, gydyti, kiti sako, kad mes ją visi turime, gydymas ir diagnostika beprasmė. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?
  • Ši bakterija yra vadinama „išmaniąja“ bakterija. Ji sugeba tokioje agresyvioje terpėje kaip skrandis, kur veikia skrandžio rūgštys, apsigyventi, įsitvirtinti ir daugintis. Jei pylori bakterijos koncentracija yra maža, nėra simptomų, tuomet gydyti nerekomenduojama, o jeigu koncentracija yra didelė, yra simptomai, be abejo, būtina gydyti.Helicobacter pylori bakterija yra perduodama oro lašeliniu būdu, tai reiškia, kad žmogus gali užkrėsti žmogų. Taip pat užsikrečiama per nešvarias rankas, per vandenį, ypač dažnai užsikrečia vaikai darželiuose. Labai svarbi yra higiena – plauti rankas, dažnai vėdinti patalpas. Manoma, kad 50 proc. žmonių turi šią bakteriją. Vieni yra nešiotojai, o kitiems ji sukelia tam tikrus negalavimus. Bakterija sukelia uždegimą, kuris mažina skrandžio gleives, tuo pažeisdamas gleivinę, kyla skrandžio uždegimas, kuris vėliau komplikuojasi į skrandžio opą. Negydoma opa, kaip jau minėjau, suvėžėja. Mano nuomonė tokia: jeigu bakterija sukelia  simptomus ir koncentracija yra didelė, tada reikia gydyti antibiotikais. Aišku, noriu pabrėžti, kad būtina gydyti tais antibiotikais, kuriais reikia, neeksperimentuoti, nepratinti bakterijų prie antibiotikų.

    Tyrimo būdai yra labai paprasti. Tie patys kraujo tyrimai arba gastrofibroskopija – paimama medžiaga ir žiūrima ar yra bakterija, ar ne. Kraujyje mes matome atsaką į bakteriją, t. y. antikūnus. Tiriant antikūnų titrą yra du metodai: kokybinis ir kiekybinis. Kokybinis tiesiog atsakys į klausimą „yra bakterija ar jos nėra?“. Kiekybinis tyrimo būdas parodys kiek stiprus yra atsakas, t. y. kiek tų antikūnų yra. Aš rekomenduočiau atlikti kiekybinį tyrimą. Jeigu mes gydysime nuo Helicobacter pylori bakterijos, tuomet reikia vertinti kaip kinta mūsų antikūnų titras ir ar gydymas yra veiksmingas. 

  • Kaip žinia, virškinimo problemos gali išsivystyti iki onkologinių susirgimų. Ar šie onkologiniai susirgimai, skrandžio vėžys, kepenų vėžys, kyla dėl persivalgymo, nesveiko maisto, alkoholio, ar vis tik yra kitų priežasčių? Kokius laboratorinius tyrimus reikėtų atlikti, įtariant ir galvojant apie onkologinius susirgimus, kilusius dėl virškinamojo trakto sutrikimų? 
  • Virškinamojo trakto onkologinių ligų priežastis yra lygiai tokia pati, kaip ir visų kitų onkologinių ligų. Tai visų pirma – genetika, gyvenimo būdas, dažnos ligos, lėtiniai uždegimai bei kiti susirgimai. Žinoma, dėl maisto gali sutrikti virškinimo traktas, atsirasti uždegimas ir visa ta grandinė iki onkologinės ligos. Dažniausiai būna skrandžio arba storosios žarnos vėžys. Retesnis yra pirminis kepenų vėžys, nes dažniausiai kepenyse atrandame kitų onkologinių ligų metastazes. Žarnyno vėžys, tikriausiai, nusineša daugiausiai gyvybių ir jis ilgą laiką yra visiškai nebylus. Mes jį pastebime, kai prasideda kraujavimas. Tik tada žmogus išsigąsta ir kreipiasi į medikus. Iš tikrųjų, reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu jūsų šeimoje kažkas sirgo, profilaktiškai pasitikrinti. Jeigu viduriavimas keičiasi su vidurių užkietėjimu, taip pat atkreipkite dėmesį. Šiandien yra valstybės finansuojama programa – iFOB testas slaptam kraujavimui susekti. Mes galime kraujo visiškai nepastebėti, o simptomai išryškėja, kai yra peraugusios žarnyno sienelės, peraugę kiti organai, pradeda irti onkologinis navikas. Tuos tyrimus, kurie yra valstybės finansuojami, reikia pasidaryti būtinai. Žmonės turi žinoti ir išsitirti. Taip pat yra vėžio žymenys, bet juos turi įvertinti gydytojas. Žmogus jokiu būdu negali pats interpretuoti šitų kraujo tyrimų rezultatų, „pasigooglinti“ ir nuspręsti yra onkologinė liga ar ne. Tam yra medikai. 
  • Virškinimui skatinti, alkoholiui skaldyti ir neutralizuoti yra įvairiausių tablečių. Jos labai intensyviai reklamuojamos, vaistininkai jas tiesiog piršte perša. Ar tos tabletės yra reikalingos? O gal reikėtų jų vengti? 
  • Kalbant apie reklamą, mane labai glumina, kai reklamuojami mėsainiai, gazuoti, daug cukraus turintys, gėrimai ar dar kažkoks nesveiko maisto produktas, o kita reklama būna virškinimą gerinančios tabletės. Vadinasi, valgome bet ką, o virškinimą skatinanti tabletė – lyg maisto priedas. Taip neturėtų būti.Jas galima vartoti, jeigu paskyrė gydytojas ar yra trumpalaikis sutrikimas, pavyzdžiui, jūs apsinuodijote. Jos tikrai palengvins simptomus. Tačiau jų negalima naudoti  vien dėl to, kad jas naudoja kaimynas ar pamačiau reklamą. Taip galite užmaskuoti labai rimtą ligą.

    Pasitaiko atvejų, kad užmaskuota liga pražiopsoma, kai ją dar galime pagydyti, o padariniai – virškinamojo trakto komplikacijos ar net mirtis.  Piktnaudžiauti taip pat nereikėtų. Šnekant apie papildus, taip, ten yra reikalingų medžiagų, bet ir yra visokių priedų, kuriuos organizmas turi apdoroti, suskaldyti, detoksikuoti ir pašalinti. Mes vėl užverčiame virškinimo sistemą papildomu balastu, su kuriuo jis turi susitvarkyti. Mano nuomone, reikia šalinti priežastį, o ne gydyti simptomą.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *